Šiuo metu visi gyvename ganėtinai didelio finansinio nuosmukio ir neapibrėžtumo laikotarpiu. Mes nežinome, kiek dar tęsis karantinas, o ką jau kalbėti apie nenumanomą galutinį poveikį mūsų valstybei, todėl iš esmės esame priversti padaryti pauzę gyvenimo tempe. Ir nors apie konkrečius ilgalaikius padarinius rinkai ir jos perspektyvas sunku kalbėti, tačiau jau galima konstatuoti akivaizdų ir logišką faktą apie tam tikrą rinkos įšalimą ir vienareikšmišką paklausos bei darbo vietų pasiūlos sumažėjimą.
Atsižvelgiant ir vertinant dabartinę susiklosčiusią neapibrėžtumo situaciją ir remiantis esamais duomenimis, fiksuojamajame darbo rinkos pokytyje vis dar tikėtinas darbo neturinčių asmenų skaičiaus tam tikrame sektoriuje didėjimas ir laisvų registruojamų darbo vietų mažėjimas.
Ekonominė situacija Lietuvos darbo rinkoje
Darbo rinkoje pastebima karantino ir koronaviruso įtaka – ne tik daugėja bedarbių, bet ir mažėja laisvų darbo vietų. Po kelių savaičių santykinio stabilumo, rugpjūčio mėnesį registruotas nedarbas pasiekė maksimalų (13,3 proc.) rodiklį. Tai didžiausias šiais metais skaičius. Ir nors visoje Europoje neturinčių darbo žmonių skaičius yra sąlyginai didelis, Lietuvos ekonomikai aukštas nedarbingumas reiškia, kad didelė dalis šalies gyventojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedirba ir neprisideda prie ekonominės šalies gerovės bei biudžeto surinkimo, taip dar labiau didinant šalies finansinius nuostolius.
Nedirbančių žmonių lygis, kuris yra grindžiamas ekonominiu ir socialiniu rodikliu, Lietuvoje svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu.… Skaityti toliau >>