Daugėja internetinių sukčių: kaip apsaugoti save ir vaikus

Šiuolaikiniai sukčiai bando nugvelbti ne tik vaiko kišenpinigius, bet mielai įsibrautų ir į tėvų banko sąskaitas.

Taip pat nusikaltėliai naudodamiesi vaikišku naivumu bando pavogti ne tik pinigus, bet ir suaugusiųjų asmens duomenis.

Pišingo spąstai

Programišiai, kaip ir vaikai, labai mėgsta internetinius žaidimus, tačiau labiau nei žaidimas juos domina kitapus ekranų sėdintys žaidėjai. Pasinėrus į virtualų pasaulį dėmesys gerokai atbunka, tad, nepastebėję apgaulės, mažieji kovotojai lengvai gali užkibti ant sukčių mestelėto jauko, pavyzdžiui, tam tyčia sukurtame pišingo puslapyje įsigyti žaidimui reikalingų dalykų. Būsimos aukos viliojamos mažomis kainomis ar sugundomos specialiomis akcijomis. Į tokius gudriai suregztus spąstus gali papulti ne tik vaikai, bet ir internetinius žaidimus žaidžiantys suaugusieji.

Patarimas, aišku, tik vienas – prieš kur nors įvesdami savo asmeninius duomenis, slaptažodžius, banko kortelės kodus įsitikinkite, ar puslapis yra saugus.

Siūloma greitai praturtėti

Jūsų vaikas taupo brangiam telefonui? Deja, daikto norisi šiandien, tačiau trūksta arba pinigų, arba kantrybės sukaupti reikiamą sumą. Apgavikai mielai „padės“ įgyvendinti svajonę. Internete gausu skelbimų, kuriuose siūloma „greitai uždirbti ir praturtėti“. Variantų yra visokių: kartais siūloma prisijungti prie „pelningo“  projekto“, tačiau surinkę pinigus organizatoriai išgaruoja it dūmas, kartais greitas uždarbis pažadamas, jei bus prisiregistruota abejotinos reputacijos tinklapyje. Vėliau, kad būtų kur pervesti „uždarbį“ paprašoma nurodyti banko kortelės duomenis. Galų gale ir duomenys, ir sąskaitoje esantys pinigai atsiduria nusikaltėlių rankose.

Tikrai verta suklusti, kai žadama, kad uždirbsite milijonus. Jūsų vaikas nori įsigyti brangų daiktą? Kartu su juo pasvarstykite ir aptarkite, kaip sukaupti reikiamą sumą ar bent jos dalį.

Viliojama prizais

Retas turbūt nėra gavęs laiškų, kuriuose siūloma dalyvauti žaidimuose, loterijos arba jau iškart esate „ieškomas“ kaip laimėtojas ar paveldėtojas. Vėliau, norint atsiimti laimėjimą, paprašoma pateikti savo asmens duomenis arba prisijungti prie nuorodos ir įvesti savo banko kortelės duomenis. Ko gero ir aiškinti nereikia, kad per nuorodą prisijungsite prie pišingo tinklapio ir vietoj žadėto prizo patirsite finansinius nuostolius.

Panašiai veikia ir kitas apgaulės būdas, tarkime socialiniuose tinkluose organizuojamas konkursas. Tačiau laimėtojui pasiūloma susimokėti už prizo pristatymą. Skamba itin nekaltai, bet visų pirma įsitikinkite, ar konkurso organizatoriai nėra sukčiai šitaip gudriai išviliojantys pinigus.

Apsimeta draugais ar giminaičiais

Kibernetiniai nusikaltėliai gali įsilaužti į socialinių tinklų profilius ir ne savo vardu bendrauti su asmens draugais. Pokalbis prasideda nekaltai: „Kaip sekasi?“, o vėliau pradedama skųstis ir paprašoma šiek tiek paskolinti. Kartu su žinutėmis ar fotografijomis gali būti atsiųstas virusas, kuris nuskaitys įrenginyje išsaugotus prisijungimo slaptažodžius.

Nusprendėte draugui padėti? Puiku, tačiau bus geriau ir saugiau, jei susisieksite gyvai ir paklausite, ar tikrai jam reikalinga pagalba?

Nuo apgavikų siunčiamų virusų apsaugo antivirusinės programos, o norėdami apsaugoti vaikus įdiekite tėvų kontrolės programas.

Apsimeta draugais

Apgavikai yra tarp mūsų. Jie lygiai taip pat dalyvauja forumo diskusijose, tampa internetiniais draugais  ir įgyja vaikų pasitikėjimą. Vėliau, sugalvoję tam tikrą priežastį, paprašo, kad vaikas nufotografuotų tėvų banko kortelę ar dokumentus. Tokių duomenų apgavikui reikia, kad jis svetimu vardu galėtų paimti kreditą arba pasinaudotų svetimos kortelės pinigais.

Užsisakykite paslaugą, kad po kiekvienos finansinės operacijos į savo telefoną gautumėte pranešimą. Taip pat nustatykite tam tikrą sumą, kurią galima nuskaityti per vieną dieną, tokiu būdu nusikaltėliai bent jau  negalės visiškai ištuštinti jūsų sąskaitos.