Lietuvoje pastebimas laisvų darbo vietų mažėjimas

Neraminanti realybė Lietuvoje: pastebimas laisvų darbo vietų mažėjimas ir didėjantis nedarbas

Šiuo metu visi gyvename ganėtinai didelio finansinio nuosmukio ir neapibrėžtumo laikotarpiu. Mes nežinome, kiek dar tęsis karantinas, o ką jau kalbėti apie nenumanomą galutinį poveikį mūsų valstybei, todėl iš esmės esame priversti padaryti pauzę gyvenimo tempe. Ir nors apie konkrečius ilgalaikius padarinius rinkai ir jos perspektyvas sunku kalbėti, tačiau jau galima konstatuoti akivaizdų ir logišką faktą apie tam tikrą rinkos įšalimą ir vienareikšmišką paklausos bei darbo vietų pasiūlos sumažėjimą.

Atsižvelgiant ir vertinant dabartinę susiklosčiusią neapibrėžtumo situaciją ir remiantis esamais duomenimis, fiksuojamajame darbo rinkos pokytyje vis dar tikėtinas darbo neturinčių asmenų skaičiaus tam tikrame sektoriuje didėjimas ir laisvų registruojamų darbo vietų mažėjimas.

Ekonominė situacija Lietuvos darbo rinkoje

Darbo rinkoje pastebima karantino ir koronaviruso įtaka – ne tik daugėja bedarbių, bet ir mažėja laisvų darbo vietų. Po kelių savaičių santykinio stabilumo, rugpjūčio mėnesį registruotas nedarbas pasiekė maksimalų (13,3 proc.) rodiklį. Tai didžiausias šiais metais skaičius. Ir nors visoje Europoje neturinčių darbo žmonių skaičius yra sąlyginai didelis, Lietuvos ekonomikai aukštas nedarbingumas reiškia, kad didelė dalis šalies gyventojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedirba ir neprisideda prie ekonominės šalies gerovės bei biudžeto surinkimo, taip dar labiau didinant šalies finansinius nuostolius.

Nedirbančių žmonių lygis, kuris yra grindžiamas ekonominiu ir socialiniu rodikliu, Lietuvoje svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu. Ir vis tik, nors bedarbių skaičiaus augimo tempai po truputį lėtėja, pradeda didėti apdraustųjų skaičius (gerėja verslo pasitikėjimo rodikliai), importas bei eksportas ir darbo rinkoje matyti teigiamos tendencijos, dėl pirminės sumažėjusios darbo jėgos paklausos bedarbystės mastas šalyje vis dar išlieka labai aukštas.

Profesijų poreikis didėjančio nedarbo akivaizdoje

Birželį didėjo apdraustųjų skaičius dviejuose labiausiai nuo karantino pradžios nukentėjusiuose sektoriuose: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos bei meninės – pramoginės ir poilsio organizavimo sektoriuose. Su atsargiu optimizmu galima vertinti ne pirmą savaitę iš eilės gerėjančią ekonominę situaciją, kurią vis tik dar reikia atidžiai stebėti. Tam tikrų tarnybų duomenimis, darbo pasiūlos augimui vasaros sezonu įtakos turėjo kelios priežastys – karantino ir ekstremalios situacijos apribotos įmonių veiklos, kai dėl optimizuotų procesų darbuotojai nedirba arba buvo atleisti. Registraciją skatino ir teikiama valstybės pagalba  finansine parama.

Paskolos teikimas – vis dar aktualus sprendimas

Dėl gyventojų optimistiškesnio požiūrio, paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi: naujų paraiškų būsto paskoloms gauti skaičius tendencingai auga bei pateikiama vidutiniškai dukart daugiau užklausų nei kovo viduryje. Pagrindinių Lietuvoje veikiančių bankų duomenimis per kelis karantino mėnesius situacija būsto paskolų rinkoje keitėsi itin dinamiškai.

Jei pradžioje buvo juntamas gyventojų noras stabtelėti, įsivertinti savo pajamas ar atidėti paskolų mokėjimą, tai šiuo metu į įprastą lygį grįžta paraiškos paskoloms suteikti, o prašymų atidėti paskolas sulaukiama vis mažiau. Nors apibrėžti nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi, visgi vertinant klientų paraiškas šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės.

Būsto paskolų išdavimas nuo kovo vidurio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, buvo sumažėjęs vidutiniškai trečdaliu, o naujų paraiškų skaičius – dar labiau. Dėl šios priežasties prasidėjus karantinui, šalyje veikiantys bankai vieningai sutarė padėti žmonėms tvarkytis su finansiniais iššūkiais ir priėmė sprendimą atidėti paskolų įmokų mokėjimą to pageidaujantiems asmenims, nekeičiant sutarčių sąlygų ir palūkanų, leidžiant paskolos gavėjams laikinai mokėti mažesnes įmokas, kol pasikeis aplinkybės, sukėlusios laikiną pajamų sumažėjimą ar papildomas išlaidas.

Ir nors šiuo metu suteikiamos tam tikros lengvatos piliečiams, imantiems paskolą, naujų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų prisiėmimą visgi reikėtų vertinti atidžiai platesniame asmeninių finansų valdymo kontekste.

Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos tiek anksčiau, tiek dabar nustatomos individualiai, atsižvelgus į daugelį kriterijų: prašomos paskolos dydį ir grąžinimo terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, situaciją paskolų rinkoje, sąlygas finansų rinkose ir bankų finansavimo sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.