Lietuvos automobilių rinka fiksuoja įdomų paradoksą. Nors naujų automobilių kainos per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik trečdaliu, finansuojamų sandorių skaičius nemažėja. Atvirkščiai – vis daugiau pirkėjų renkasi skolintis.
Kas lemia šią tendenciją ir kaip keičiasi pirkėjų elgsena?
Rinkos pokyčiai keičia žaidimo taisykles
Vidutinė naujo automobilio kaina Lietuvoje šiandien viršija 35 000 eurų. Naudotų automobilių segmente kainos taip pat kilo – paklausūs modeliai su maža rida kainuoja 15-20% daugiau nei prieš trejus metus.
Tuo tarpu atlyginimai, nors ir auga, nespėja paskui automobilių kainų šuolį. Rezultatas – vis mažiau žmonių gali sau leisti pirkti automobilį iš santaupų.
Finansų rinkos analitikai pastebi struktūrinį pokytį. Jei anksčiau paskola automobiliui buvo pasirinkimas, šiandien daugeliui ji tampa būtinybe. Klausimas nebėra „ar skolintis”, o „kaip skolintis protingai”.
Pirkėjų portretas: kas skolinasi ir kodėl
Duomenys rodo, kad tipinis automobilio paskolos gavėjas – 30-45 metų dirbantis žmogus su vidutinėmis arba aukštesnėmis pajamomis.
Tačiau motyvai skiriasi.
Viena grupė – jauni profesionalai, kuriems automobilis reikalingas darbui. Pardavimų vadybininkai, teritoriniai atstovai, konsultantai. Jiems transportas – darbo įrankis, kuris tiesiogiai veikia pajamas.
Kita grupė – šeimos, kurioms antras automobilis tampa būtinybe. Vaikų vežiojimas, skirtingi darbo grafikai, užmiesčio gyvenimas. Vienas automobilis nebesprendžia logistikos.
Trečia grupė – tie, kurie keičia seną automobilį ir nenori laukti, kol sutaupys visą sumą. Jiems finansavimas – būdas turėti patikimą transportą dabar, o ne po dvejų metų.
Finansavimo alternatyvos: ne vien bankai
Tradicinė banko paskola – nebevienintelė galimybė. Rinkoje veikia keli finansavimo modeliai, kiekvienas su savais privalumais.
Bankų paskolos – paprastai siūlo žemiausias palūkanas, bet reikalauja daugiau dokumentų ir užtrunka ilgiau. Tinka tiems, kas planuoja iš anksto.
Lizingas – populiarus verslo segmente, bet vis dažniau renkamas ir privačių asmenų. Automobilis lieka lizingo bendrovės nuosavybė iki visiško atsiskaitymo.
Tarpusavio skolinimo platformos – greitesnis procesas, lankstesni reikalavimai. Palūkanos šiek tiek aukštesnės, bet sprendimas priimamas per kelias valandas, ne savaites.
Autocentrų finansavimas – patogu, nes viskas vienoje vietoje. Tačiau ekspertai perspėja: salonų siūlomos sąlygos ne visada palankiausios, verta palyginti.
Klaidų anatomija: ko išmoko pirkėjai
Finansų konsultantai vardija dažniausias klaidas, kurias daro automobilių pirkėjai.
Pirmoji – orientavimasis tik į mėnesinę įmoką. Pardavėjai tai žino ir siūlo ištęsti terminą, kad įmoka atrodytų patrauklesnė. Rezultatas – šimtai ar tūkstančiai eurų permokos per visą laikotarpį.
Antroji – finansavimo pasirinkimas paskutinę minutę. Kai automobilis jau išsirinktas, emocijos veikia. Žmogus sutinka su pirmomis pasiūlytomis sąlygomis, kad tik greičiau išvažiuotų.
Trečioji – nenumatytos išlaidos. Paskaičiuoja įmoką, bet pamiršta draudimą, eksploataciją, remontą. Po kelių mėnesių biudžetas nebeatlaiko.
Ketvirtoji – per brangaus automobilio pasirinkimas. „Jei jau skolintis – tai geresniam” logika, kuri veda prie finansinio streso.
Ekspertų rekomendacijos
Nepriklausomi finansų patarėjai sutaria dėl kelių principų.
Pirma: nustatyti biudžetą prieš renkantis automobilį. Ne atvirkščiai. Kai pirma pamatai svajonių mašiną, racionalūs skaičiavimai tampa sunkesni.
Antra: skaičiuoti bendrą paskolos kainą, ne mėnesinę įmoką. Trumpesnis terminas su didesne įmoka beveik visada kainuoja mažiau.
Trečia: palikti finansinį rezervą. Rekomenduojama, kad paskolos įmoka neviršytų 10-15% mėnesinių pajamų. Likusi dalis transporto išlaidų – dar 5-10%.
Ketvirta: palyginti bent tris-keturis pasiūlymus. Skirtumai tarp kreditorių gali siekti šimtus eurų per metus.
Ateities tendencijos
Rinkos stebėtojai prognozuoja tolesnį finansavimo rinkos augimą. Keli veiksniai tam turi įtakos.
Elektromobilių plėtra – nauji elektriniai automobiliai kainuoja daugiau nei analogiški vidaus degimo variklių modeliai. Net su subsidijomis daugeliui reikės finansavimo.
Prenumeratos modeliai – kai kuriose Vakarų šalyse populiarėja automobilių prenumerata, apimanti draudimą, priežiūrą ir galimybę keisti transportą. Lietuvoje tai dar egzotika, bet situacija gali keistis.
Skaitmenizacija – vis daugiau procesų perkeliama į internetą. Paskolos patvirtinimas per valandą, dokumentų pasirašymas nuotoliniu būdu tampa standartu.
Reguliuotojo žvilgsnis
Lietuvos bankas stebi automobilių finansavimo rinką ir periodiškai perspėja vartotojus.
Pagrindinės rekomendacijos: atidžiai skaityti sutartis, ypač smulkųjį šriftą apie papildomus mokesčius; neviršyti savo finansinių galimybių; nepamiršti, kad automobilis – ne investicija, o vartojimo prekė, kurios vertė tik mažėja.
Atsakingas skolinimasis – terminas, kurį reguliuotojas akcentuoja nuolat. Kreditoriai privalo vertinti kliento mokumą, bet galutinė atsakomybė už sprendimą lieka pirkėjui.
Praktinė išvada
Automobilių finansavimo rinka Lietuvoje branda. Daugėja galimybių, auga konkurencija, gerėja sąlygos informuotiems pirkėjams.
Tačiau kartu didėja ir pagundos. Lengviau prieinamas kreditas – ne visada gera žinia. Galimybė skolintis nereiškia, kad tai protinga daryti.
Finansų ekspertai sutaria: geriausias sandoris – ne tas, kurį pasiūlė pardavėjas, o tas, kurį pirkėjas sąmoningai pasirinko, apsvarstęs visas alternatyvas ir pasekmes.
Automobilių rinka ir toliau keisis. Kainos, technologijos, finansavimo modeliai – viskas juda. Lieka tik vienas nekintantis principas: skaičiai nemeluoja. Ir tie, kurie juos tikrina prieš pasirašydami, retai gailisi.