Seni radiatoriai ir šilumos siurblys: paprastas bandymas savo namuose

Šilumos siurblys gali šildyti senesnį namą su radiatoriais, jei šalčiausią žiemos dieną namui pakanka 50–55 °C radiatorių vandens. Tai galima patikrinti dar prieš perkant įrangą – su esamu katilu ir vienu termometru.

Senesnių namų savininkai dažnai girdi du priešingus patarimus. Vieni sako, kad be grindinio šildymo siurblys neapsimoka, kiti – kad šiuolaikiniai įrenginiai susitvarko su bet kuo. Abu teiginiai per daug apibendrinti, o atsakymą duoda konkretaus namo radiatoriai. Daugelyje XX a. pabaigoje statytų namų radiatoriai buvo parinkti su atsarga, todėl jie dažnai susitvarko su žemesne temperatūra geriau, nei tikisi patys savininkai. Kituose namuose radiatoriai buvo keisti į mažesnius dėl interjero, ir tada situacija priešinga.

Kodėl radiatoriams svarbi vandens temperatūra

Radiatoriaus galia yra šilumos kiekis, kurį jis atiduoda patalpai, ir ji labai priklauso nuo skirtumo tarp vandens ir kambario oro temperatūros. Gamintojai radiatorių galią dažniausiai nurodo pagal standartą EN 442, esant 75 °C tiekiamo ir 65 °C grįžtančio vandens temperatūrai, kai kambaryje 20 °C.

Jei tas pats radiatorius gauna 55 °C, o grįžta 45 °C, jo galia sumažėja maždaug perpus. Senajam dujiniam ar kieto kuro katilui tai nebuvo problema – jis tiesiog kėlė temperatūrą iki 70 °C. Šilumos siurbliui tai brangu: kiekvienas tiekiamo vandens laipsnis aukštyn sumažina jo efektyvumą maždaug 2–3 %.

Bandymas, kurį galite atlikti šią savaitę

Šis bandymas parodo, ar jūsų radiatoriai tinka žemesnei temperatūrai, neišleidus nė cento.

  1. Pasirinkite šaltą dieną, geriausia, kai lauke −5 °C ar šalčiau.
  2. Katilo valdiklyje nustatykite tiekiamo vandens temperatūrą 50–55 °C ir palikite visą parą.
  3. Atidarykite visų radiatorių termostatinius vožtuvus iki galo.
  4. Kitą dieną išmatuokite temperatūrą kiekviename kambaryje.

Jei visur laikosi bent 20–21 °C, namas paruoštas šilumos siurbliui be didelių pertvarkymų. Jei vėsta tik vienas ar du kambariai, problema vietinė ir sprendžiama ten.

Bandymą verta pakartoti, kai lauke dar šalčiau. Rezultatas esant −5 °C parodo kryptį, o esant −15 °C – tikrąją ribą. Jei šalčiausiomis dienomis namas kelias valandas vėsta vienu laipsniu, tai dar nereiškia, kad siurblys netiks: tokias dienas dažniausiai padengia papildomas elektrinis kaitintuvas.

Sprendimo taisyklė pagal rezultatą

  • Jei visi kambariai šilti esant 50–55 °C – tada galima rinktis oras–vanduo siurblį ir palikti esamus radiatorius.
  • Jei vėsta vienas ar du kambariai – tada juose keičiami radiatoriai į didesnius arba įrengiami žemos temperatūros radiatoriai su ventiliatoriais, o likusi sistema lieka.
  • Jei visas namas vėsta jau esant 55 °C – tada pirmiausia mažinami nuostoliai: palėpės šiltinimas, langų sandarinimas. Tik po to parenkamas siurblys.
  • Jei šilta tik esant 65 °C ir daugiau, o šiltinimas artimiausiu metu neplanuojamas – tada svarstomas aukštos temperatūros R290 modelis arba hibridinė sistema, kai šalčiausiomis dienomis lieka dirbti senasis katilas.

Šis žingsnis svarbus todėl, kad šilumos siurblių montavimas senesniame name dažniausiai kainuoja ne daugiau, o tiesiog kitaip: dalis biudžeto nukeliauja ne į įrenginį, o į kelių radiatorių keitimą ar sistemos balansavimą.

Ką dar patikrina specialistas

Be temperatūros, svarbi ir pati senoji sistema. Ilgus metus su katilu veikę vamzdžiai ir radiatoriai dažnai turi nuosėdų, kurios šilumos siurblio šilumokaičiui pavojingesnės nei katilui. Todėl prieš prijungiant naują įrangą sistema praplaunama, o į grįžtamąjį vamzdį montuojamas magnetinis purvo filtras.

Antras dalykas – vandens srautas. Šilumos siurbliui reikia didesnio srauto nei katilui, nes jis dirba su mažesniu temperatūrų skirtumu. Siauri, ilgi vamzdžiai ar uždaryti radiatorių vožtuvai gali sukelti klaidas ir sustabdyti įrenginį. Tokiais atvejais įrengiama buferinė talpa, kuri atskiria siurblio ir namo kontūrus.

Trečias dalykas – hidraulinis balansavimas. Tai sistemos sureguliavimas, kai kiekvienam radiatoriui nustatomas toks vandens kiekis, kokio reikia jo patalpai. Senose sistemose arčiausiai katilo esantys radiatoriai dažnai gauna per daug vandens, o tolimiausi – per mažai. Katilas tai kompensuodavo aukšta temperatūra, o šilumos siurblys to padaryti negali, todėl be balansavimo tolimiausias kambarys vėsta.

Vilniuje veikiantis Heatfix Servisas atlieka ir katilų keitimą, ir oras–vanduo šilumos siurblių prijungimą prie esamų sistemų, todėl apžiūros metu galima iš karto įvertinti, kurie radiatoriai lieka, o kuriuos teks keisti.

Kur slypi tikroji ekonomija

Didžiausią skirtumą sąskaitose lemia ne siurblio markė, o vandens temperatūra, kurią jis turi palaikyti visą žiemą. Pavyzdžiui, sumažinus tiekiamo vandens temperatūrą nuo 55 °C iki 45 °C, tas pats siurblys gali dirbti 20–30 % efektyviau.

Todėl kartais racionaliau investuoti kelis šimtus eurų į du didesnius radiatorius šalčiausiuose kambariuose, nei pirkti galingesnį ir brangesnį siurblį, kuris visą sezoną dirbs aukštoje temperatūroje. Kiekvienas laipsnis, kurio pavyksta atsisakyti, grąžina pinigus kas mėnesį, kol siurblys veikia.

Pirmas žingsnis

Termometras kainuoja kelis eurus, o paros bandymas su esamu katilu atsako į klausimą, dėl kurio dažnai ginčijamasi metus. Užsirašykite kiekvieno kambario temperatūrą ir šiuos skaičius parodykite montuotojui – jie pasakys daugiau nei bet koks bendras patarimas.