Covid -19 sukelta pandemija daug kam tapo lemtingu išbandymu. Pasirodė, kad ne visi buvome pasiruošę priverstiniams pokyčiams. Daugelis žmonių prarado darbą, sustojo verslas, pajamos tapo ženkliai mažesnės ir teko krapštyti juodai dienai sukauptas santaupas. Netgi ir tiems, kuriuos ši neganda aplenkė, įprastas gyvenimo ritmas vis tiek pasikeitė.

Sunku tiksliai prognozuoti, ar dar bus ir kada bus antroji sergamumo banga, tačiau jau galima daryti išvadas, kokias finansinio raštingumo spragas atskleidė 2020-ųjų pavasaris.

1. Atsargos juodai dienai

Prasidėjusi pandemija parodė, kad daugelis žmonių visiškai neturi jokių santaupų ir gyvena „nuo algos iki algos“. Tačiau net nepataisomi optimistai linkęs tikėti, kad viskas išsispręs savaime, turėtų apsidrausti.

Finansinė pagalvė gelbsti tada, kai ištinka bėda, kurios niekas nesitikėjo. Antra vertus, niekas nėra apsaugotas nuo ligos ar darbo praradimo. Todėl kiekvieną mėnesį nors ir menkutę dalį pajamų meskite į taupyklę. Santaupas galima laikyti kaupiamojoje sąskaitoje arba kaip atskirą indėlį.

2. Internetas ir finansiniai sprendimai

Saviizoliacijos metu daugelis suprato, kad daug įprastų kasdienių reikalų galima lengvai sutvarkyti ir neišeinant iš namų. Tiesa, garbaus amžiaus žmonėms tai buvo sudėtinga, bet ir jie greit išmoko kaip internetu apmokėti sąskaitas. O tiems, kas jau seniai naudojasi interneto teikiamomis paslaugomis, nebuvo jokių kliūčių nei užsisakyti prekes, nei pasiimti paskolą ar greitąjį kreditą.

Seka išvada, kad verta iš anksto pasirūpinti, kad ir jūs pats, ir jūsų artimieji turėtume visas būtinas programėles (pavyzdžiui, ID-Smart) ir galėtumėte laisvai disponuoti savo lėšomis net ir tada kai fiziniai bankai yra uždaryti.

3. Asmeninis pajamų ir išlaidų žurnalas

Pandemijos metu pakito gyvenimo būdas. Uždarytos kavinės ir kirpyklos leido sutaupyti, tačiau padidėjo komunaliniai mokesčiai, nes būdami namuose daugiau naudojome vandens ir elektros. Kasdieninis maisto ruošimas namuose parodė, jog kuo puikiausiai galima pavalgyti nepermokant už kavinėse ruošiamus patiekalus. Pasaulinė krizė visus privertė taupyti.

Nenorite prarasti naujo įgūdžio? Tegu taupymas tampa jūsų prioritetu ir įpročiu. Kad pamatytumėte, kur dingsta pinigai, kelis mėnesius veskite savo išlaidų ir pajamų žurnalą. Užrašų pildymas taip pat bus savotiška drausminimo priemonė ir leis išvengti nereikalingų, spontaniškų pirkinių.

Nebūtina viską rašyti į tikrą sąsiuvinį, dabar yra daugybė išmaniųjų programėlių, tereikia išsirinkti, kuri jums patogiausia.

4. Finansinis planas

Savų išlaidų kontroliavimas padės pinigus leisti protingai. Dar geriau suplanuoti viską iš karto – sudaryti finansinį planą. Planas padės sudėlioti prioritetus ir greičiau pasiekti finansinį tikslą, pavyzdžiui, įsigyti brangų pirkinį.

Planą sudarykite keliems mėnesiams į priekį. Numatykite, kokią pajamų dalį išleisite ir kiek skirsite kaupimui. Skirkite tam tikrą dalį lėšų nenumatytoms išlaidoms, taip užkirsite kelią norui „pasiskolinti“ iš savo sukauptų santaupų.

5. Paskolos ir skolos

Kai pajamos sumažėja, skolų našta tampa dar sunkesnė. Tad prieš imdami paskolą ar skolindamiesi iš pažįstamų dar kartą pagalvokite, ar tikrai negalite išsiversti su tuo ką turite ir kaip grąžinsite skolą. Kaip matote kartais aplinkybės gali tapti itin nepalankios ir visiškai nepriklausyti nuo mūsų valios.

Iškilus finansiniams sunkumams visada kreipkitės į kreditorių, galbūt jis sutiks pakeisti paskolos grąžinimo grafiką, o kartais paskolos grąžinimą galima atidėti.

6. Draudimas

Pandemijos atvejis akivaizdžiai parodė, kad nenumatytos rizikos ignoravimas gali skaudžiai atsiliepti ir atnešti didžiulius nuostolius. Ištikus netikėtiems sunkumams gali padėti draudimas. Apdrausti galima ne tik namą, automobilį, bet ir savo sveikatą bei verslą.